Kiekvienas kalnas
Aplipdytas kalvomis,
Mažais kalneliais,
Pro juos upelis teka,
Praminti takai;
Jie nuveda į vieną
kelią,
Kur švilpia traukiniai...
Pakelėse miškai,
miškeliai,
Pavėsis ir kvapai,
Kas žemuogę, mėlynę
Sau į burną deda,
Kad atgaivintų sielą
Sultimis iš žemės,
Iš kur ir atėjai,
Paskui – į dangų,
Kurį kasdien matai...
Kada pailsta kojos,
Sėdiesi ant akmenėlio
Ir kalbi maldą
Žemei, dangui,
Ramybės paprašai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą