Sodelis jaunas
Auga greitai,
Kaip mano dienos
Laša nuo žiedų,
Paskui į žemę krinta
Pusnis baltų žiedų...
Obuolys noksta,
Kaip vaikystė,
Pasipuošia žaliu lapu,
Nurausta, kai pamato
Gilų dangų,
Pajunta šilumą
Jaunų širdžių.
Per vasarą žaidžiu
Su lietumi ir vėju,
O rudenį bučiuoju žemę,
Nes joje girdžiu,
Kaip dunksi sodo obuoliai,
Aukso grynuoliai,
Per žiemą kvepiantys
Vynu...
Savo dienas geriu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą