Gyvenimo pamatai

Skiriu auklėtinei Jūratei Dzemenaitei

Vis gyvenu kitų džiaugsmu,

Prisiminimai taip arti,

Kai žiūri į akis vaikai,

Kurie prie mūsų pasilieka.

Paskui jie švies ir iš toli,

Kaip švyturys prie molo,

Ir kvies namo viltis,

Kad nepaklys kely,

Žuvėdra palydės,

Nutūpusi ant burės

Ar plevens prie šono...

Matau ir suolus,

Surikiuotus eilėmis,

Kiekviename – po du,

Kiti – rate,

Kaip vandenyno sūkurys,

Iš jo atrieda bangos į pakrantę

Mėlynų akių šviesa,

O giesmėje – namų tvirtovė,

Iš tvirtų plytų,

Ant akmenų tašytų pamatai,

Mokyklos gelsvas suolas...