Burbiškiui

Gimtinės slėniai ir kalneliai,

Apaugę pušynėliais

Ir lazdynų lapija,

Kaip mažas riešutas,

Nuriedantis į kelią,

Nes teko eiti basai per rasas.

Rasakila pražydo

Ir dangų pagirdė,

Supylė smėlio smiltis

Aplink žalias galveles,

Kad amžinai žaliuotų

Atmintis senolių,

Senųjų medžių,

Net nuvirtusių, kelmų pavėsyje.

Kur teka Anykšta,

Skambės daina rytojui,

Bus žaliais medžiais

Apsupta ir Burbiškių vietovė...

Oi, kokia mūsų Lietuva žalia,

O rudenį – geltona,

Raudona vakaro gaisų,

Bet ryto šviesoje...