Skiriu Danguolei
Žmogaus likimas – tai
saulėgrąža:
Anksti išdygsta,
Greitai auga
Ir nematai, kada naktis
Pakeičia šviesią dieną
Ir palydi saulę...
Niekas jos neskina,
Kol nesubrendusi,
Paskui lukštena paukščiai
Pilkus grūdelius
Lukštus paberdami ant
žemės...
Kiekvienas grūdas – tai
diena,
Siurprizas motinai,
Kad jos vaikai užaugo,
Su juo ir nerimas, kančia,
Jei tuščias lukštas
Skverbiasi į žemę...
Nėra pasirinkimo ir savo
darže,
Kur išdygai, ten augi...
O paukščiai nešasi toli
Tavo vaikus
Ir sėja po visą pasaulį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą