Nešiojau aukso žiedą,
Tirpau visa iš laimės,
Kada bučiavo vėjas
Į lūpas ir į veidą...
Ramunę skyniau, būriau,
Ar bus tikroji meilė,
Pirma ir paskutinė
Nuo vakar iki šiandien...
Žvaigždė visur palydi
Ir saugo nuo nelaimių,
Bet kelio neparodo,
Kur pasuki, ten baimė...
Nežinomi takeliai
Per žemę išsiraizgę,
Kiekviename – po lieptą
Per jausmų upę
svaigią...
Oi, net ramunės žiedas
Nuskintas greitai vysta
Ir nesakysiu, koks man
liko
Tas paskutinis...
Meilė?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą