Lietaus lašus,
Kaip ašarą, nubraukime,
Kai saulę dengia
Debesys juodi,
Į savo sielą šaukime
Pagalbos laukdami
Trumpus žodžius:
Šventos ramybės,
Duonos ant motinos delnų
Ir prie kiekvieno namo,
Supynėse, – vaikų,
Jų šypsenos ir
krykštavimo,
Jaukių kregždžių
lizdų.
Kiekvienas žiedas kvepia,
Jame visiems jauku,
Kur bitė randa taką,
Ten ir visiems ramu...
Gyvenimas – tai lašas,
Rasa blakstienose
Iš žemės gilumų;
Surinkime po vieną,
Kad skleistume vis gėrį
Bitelės greitumu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą