Trimatė

Už pievos – miškas,

Virš jo – šviesu,

Už debesų – vėl debesys,

Už jų – melsvas dangus,

Ten žvaigždžių spiečiai,

Saulė ir mėnulis,

Kurie svečiuojasi pas mus...

Gyvenimo laipteliai;

Senokai jais lipu

Ir vis neatrandu upelio,

Kuris atiteka į širdį

Tiesiai iš dangaus...

Diena – tik lašas,

Gaudau ir taupau,

Sekundę – širdies dūžį

Iš giliau...

Kad šiandien matau dangų,

Į debesėlį baltą

„Ačiū“ įrašau.