Vanduo – palaima,
Kada tvieskia saulė,
Ji nusiprausia ežere,
Kur plaukia balta gulbė
Ir nendrės kalbasi su
vėju
Tik sava kalba...
Žiūri mėnulis
atsikėlęs, –
Jo atspindys vandenyje, –
Ir guodžiasi šešėliui,
Kad žvaigždės taip toli
Ir liks jau senberniu,
Nepasivijo saulės,
Ir gana...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą