Laisvės gėlės

Mačiau, kaip vėliava pakilo,

Girdėjau, kaip skambėjo

Žodis „laisvė“,

Jaučiau, kad džiaugsmo ašara

Per veidą byra,

Bet ją nušluostė

Saulės tvarsčiai...

Kas taikos vėliavą

Bent kartą kėlė,

Prisimena ir spalvą -

Tai rožės raudonumo

Kraujo gėlės...

Oi, koks jų kvapas?

Žemės ir gyvenimo;

Geltonai saulė dažo

Mėlynąjį dangų,

Kur vienas kraujo lašas,

Ten neužmirštuolė budi

Tamsią naktį.