Kiekvienas žemės
lopinėlis -
Mielas ir brangus,
Jei čia užaugai
Ir pirmą kartą pamatei
Žalius laukus ir dangų,
Kuris į vandenį
Debesėlius pamerkęs
Nusiprausė kaip krikšto
valandą...
Jo atvaizdas paliko
Motinos aky
Tarsi didžiausia šventė,
Kai duoda sūnui ežero
Ar upės dukrai vardą.
Oi, mūsų mėlynieji
ežerai -
Tai dangaus akys amžinos,
-
Į dangų išeini,
O jie tave palaimina
Žemai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą