Tarp žemės ir dangaus
Yra vieta mažytė,
Kur kertasi vėjo keliai
Ir paukščiui lemta
skristi,
Kol nenusilpsta jo
sparnai...
Yra miškai – jie
driekiasi
Plačiai, aukštai,
Viršūnės įsikirtusios
Į debesėlį baltą,
Ten ir burkuoja, čiauška
Visais įmanomais
balsais...
Yra namai ir gūžtos
Ant pamatų, šakų,
Tik čia jautiesi savas
Ir mielas tarp savų.
Yra ir vienas balsas:
„Gyvename kartu“, –
Pasaulio visos kalbos
Sako taikos vardu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą