Raudonas lankas
Slinko pažeme,
Kol nusirito...
Sulauksiu kitame krašte
Po nakties ryto
Ir vėl per dangų
Su saule keliausiu,
Kedens man vėjas
Baltus plaukus,
Per pievą bėgsiu,
Gal ir pasivysiu...
- Tik nepalik manęs
vienos, -
Sakysiu.
Tiek prarandu per naktį
laiko,
Kad rudenėjant
Kojos nebelaiko...
Aš nebijau rudens,
Kol vasara liepsnoja,
Pasirėmiau į liepą
Ir ji sužydėjo.
Nejaugi mes abi
Taip šilumos ilgėjomės?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą