Nurimo. Vakaras.
Suklykė vėl gervės.
Prie lango priėjau;
Tarsi rėmelyje sustingęs
Debesėlis mažas,
Saulės dažytais
pakraščiais.
Griaustinis, žaibas,
O danguje – miražas:
Boluoja gervės,
Tikros ir ne iš
popieriaus,
Kurias sulanksto mano
Pats mažiausias,
Užrašo: „ Mamai“
Ir paleidžia skristi
Ten, padebesiais...
Ko šiandien vakare
Vėl klykia gervės?
Nežinau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą