Nuvežkit vaistą - obuolį
Iš mūsų Lietuvos
Ir mūsų ašarą,
Ant jo prilipusią,
Tegu pamato ją vaikai,
Kad gedime tėvų,
Iš gimtų vietų
Kulkomis išvytiems.
Paseks kregždutė
dangumi,
Neleis numušti,
Te susijungs delnai
Prie Kijevo žinutėmis.
Mes čia gyvename,
Po vienu dangumi,
Visai visai arti,
Tarytum gūžtoje
kregždžiukai,
Vis girdime garsus
Patrankų ir pabūklų...
Nunešk ramybę jų namams
Su jais pabūk,
Mažute.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą