Mažai

Jei kas galėtų

Mums padovanoti dešimt metų,

Ir tau, ir man

Pražystų nuostabūs žiedai,

Laukinių gėlių puokštę

Priskinsiu šiandien,

Tik dar šiek tiek palauk...

Gyvybė kabo kaip ant smilgos,

O pievose – gegutės ašarėlės

Noksta, virpa, –

Kaip lapai drebulių, –

Kad mums gyvenimo

Tiek maža skirta,

Nors būta džiaugsmo,

Net raudono vyno taurėse

Ir bučinių ant lūpų,

Kuriuos sugėrė

Saulės spinduliai...

Oi, kiek mažai!