Visi metų laikai –
Vienodai brangūs;
Tai viskas, ką lig šiol
mačiau:
Pavasaris pakėlė bangą,
Su ja plaukiau...
Nuseko upeliukai,
Vasara atbėgo,
Su ja šiltai buvau,
Kai saulės spindulys
trumpėjo,
Į rudenį ėjau...
Balta žiema,
Pečius apglėbusi,
Sušildė laiką po sniego
skara,
Tada ir pajutau
Gyvybės jėgą,
Nes ir ant ledo išlikau...
Visi laikai – tik mano,
Juos visus matau,
Kaip gera, kad prie kelio
Pastatytas kryžius,
Padėsiu puokštę,
Nupinsiu ir vainiką,
Kuriuos čia sutikau
Ir pasisveikinau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą