Audroje

Užsižiebė pirma žvaigždė,

Kai sutemose saulė

Nužengė į naktį, –

Tai kibirkštis iš laužo

Pačią ilgiausią dieną...

Kas gi galėjo jos netekti?

Tavo šeima – tai tėtis ir mama

Budės per naktį,

Kad tu atmerktumei akis

Tylios padangės

Pasakai suprasti...

Kur Baltija melsva, –

Mūsų namai,

Iš gintarinių ašarų suręsti,

Ten dega vaikų akys,

O Eglė ošia vieniša,

Vis šaukia Žilviną namo

Į žalių pievų lygumas

Antrąkart vestuves atšvęsti.

Paniro į bangas ranka,

Iškėliau putą baltą

Ir lauksiu, kol gyva,

Kol balsą atkartos

Užaugus Drebulė,

Prie tako...

Kada nustos bangų mūša,

Prie kranto kviesiu saulę

Ir visi uždegsim žvakę...