Balti balandžiai tupiasi ant rankų,
Jie neša žinią iš visų kraštų,
Kad visi žmonės linki laimės
Savo vaikams ir net iš svetimų kraštų.
Jie atneša ir mėlį iš padangės
Tavo šiaurietiškų akių,
Jam talkina ir juodas varnas -
Pats protingiausias iš visų.
Kada pavargsta kojos, lipančios į kalną,
Ar atsigręžtum išsigandęs ne laiku,
Pakils svajonė-stiprus sparnas -
Užneš į viršų, kur tylu, saugu.
Negrįšime iš tų padangių,
Nors ir ilgėsis žemė mūsų siekių ir darbų,-
Juk liks, nedings tas skrydis;
Kils kiti, kur buvome,
O gal tebesame kartu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą