Sienos

Sugriūva bokštai,
Nuo kurių nugriūdavo karaliai,
Numetę paprastuosius
Dėl kažkokios pražangos -
Ištarto žodžio apie juos;
Statydavo naujus ant pamatų,
Kad vėl parodytų jų galią
Taip ir sugrįžta atmintis.
Sugriūva skausmas,
Netgi karšta meilė,
O sienas patys
Vis griauname kartu,
Bet ir naujų vis atsiranda...
Kiek plytų-tų legendų išmestų -
Užberia smėlis,
Bet vėl nupusto vėjas
Ir vėl jas surenka vaikai,-
Taip iš kartos į kartą
Išdygsta siena
Netgi tarp tautų, religijų -
Nemirštančios legendos.
O taip ir buvo, bus ilgai...