Kai vaikštau po miškus,
Matau sausuolius-styra;
Kiti nuvirsta dar visai jauni.
Jų neišlaiko šlaitas,
Kuriame dar augo, kiek galėjo,
Griebėsi rankomis
Ir kojom-šaknimis...
Kaip jaučiasi senieji jų kaimynai?
Gal priekaištas įstrigo gomury,
Kad neprilaikė,
Laiku vietos neužleido,
Ko nors nepasidalino
Ir griuvo silpnesni...
Užtvėrė kelią į pušyną
Ir ąžuolai sustingo vieniši.
Liūdnai žiūriu į sąvartyną,
Bet jaunuolyno žaluma
Veši, graži...
Žemė po išvartom
Tokia puri.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą