Tos dykumų platybės,
Alinantis karštis
Ir smėlio girgždesys
Tarp lūpų, dantyse...
O negali juk būti
Užsičiaupęs, nes kyla
Iš širdies kažkas.
Ir paprasčiausias instrumentas -
Trys stygos ir melodija tyra.
Nepajutau, kaip kilimėlis
Man po keliais;
Žiūriu atsiklaupus,
Kur vienas langas
Tik į rytus atverta dvasia.
Toliau kalnų juoduoja keteros;
Ir netiki-miražas,
Gal susiūbavo akyse,
O gal keliaujantys kupranugariai -
Mano iliuzija slapta?
Ir pajunti, koks esi mažas
Kokia ta mūsų žemė,-
Tarsi vilnijanti erdvė...
Geri tik spindulį,
Leki į saulę,
Jeigu galėčiau,
Pasiimčiau ir Tave.
Matytum,
Ką matau ir aš.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą