Kasmet pražysta
Mūsų kiemo vidury
Toks vienišas kaštonas.
Vis žiūri, laukia,
Kada liepa pražys,-
Nukrenta jo žiedai
Baltai raudoni.
Užsimezga naujieji burbulai,
O liepa žydi
Tik vėliau-geltonai.
Kaip svyra, varva jos žiedai
Ir kvepia visas sodas...
Po to užsimezga
Mažyčiai rutuliai
Ir visą žiemą laiko
Juos šakelės plonos.
Oi, kaip tuščiai
Vis krenta, krenta
Rudenį kaštonai...
Nuo liepų kvapo
Dūzgia aviliai,
Koriai geltoni.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą