Beveik po keturiasdešimt
Vėl miniu Tave.
Atrodo, kad prisiliečiau
Prie Tavo rankų -
Jos kvepia, kvepia
Ką tik sukasta žeme;
Panagėse ilgai ilgai
Tas kvapas užsilaiko....
Iš žemės šventas oras
Su geltona smiltele
Pakyla susimaišęs;
Prie mano lūpų,
Jaučiu-glaudžiasi,
Kol akys apraibsta...
O gal akis užtemdė
Tik vėjovarta sena?
Kodėl lig šiol
Prisimenu Tave
Prie juodos žemės
Prisilenkusią?..
Oi, mama,
Aš-šalia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą