Tie patys plotai,
Ta pati gamta
Visus augina
Ir apdovanoja.
Vieniems graži
Išaušta kiekviena diena,
Paglosto juk visus
Ta pati saulės
Mylinti ranka,
Bet ne visiems likimas
Skausmą dovanoja...
To iš arti dar nemačiau,
Kaip kenčia ligą senas,
Likimo nuskriaustas šuva,
Kaip veidą jo iškreipia,
Liga subjauroja.
Vėžys...
Bet šeimininkas
Nepalieka, neša,
Kai neklauso kojos.
Ačiū-tai mano pamoka,
Kuri gyvenime
Dažnai pasikartoja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą