Medžio žievė -
Tai raštas,
Iš kurio skaitai
Gyvenimo metus,
Kur augęs,
Kokio krašto.
Ant jo išlieka
Antspaudas gerų darbų,
Kai saulė jį mylėjo,
Spinduliais nubarstė...
Pagal ją žinome,
Kur pietūs, vakarai,
Kokie apsamanoję
Šiaurės vartai...
Tai vis istoriją matai,
Tarsi žarijos jau žaizdre -
Vis barstom, žarstom.
Ant vieno delno
Rytmetys-daigai,
O kitame nuodėgulis -
Vis laikas, laiškas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą