Gražiausia, kai pražysta medžiai;
Gėlių ir turguje tiek daug.
Tik paklausyk, ką jos ten šneka:
-Po kiek?Kokių?Kodėl?Per daug...
O veltui žydi tiktai aukšti medžiai,
Iš tėviškės miškų jų labai daug;
Gal ne visų žinau ir vardą,
Bet vis kas dieną juos matau.
Labai myliu kaštono žvakę,
Nuo klevo kvapo vakare svaigau
Ir visą amžių topolis prie tako
Kvepėjo, pumpurus lyg klijų lipinau.
Pražydo pirmosios slyvaitės
Ir gudobelė, kur patvoryje-šilčiau.
Iki birželio žydės obelys ir kriaušės,
Kol pirmą žemuogėlę nuraškau.
Parnešiu žiedą iš miško giraitės
Ir saulei dovanosiu, nes iš jos gavau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą