2011 m. balandžio 11 d., pirmadienis

Skiriu Dominykui Dubakai



Sunku surasti žodį -
Tai lyg malda, paguoda,
Kada po šitiek metų
Mano buvęs mokinys
Dar atveria duris
Ir savo pasakas
Man atneša pakoreguoti.
Bijau prie tokio žodžio
Netgi prisiliesti -
Tai tikros istorijos,
Rašytos iš širdies.
O kad sveikai,
Ilgai gyvenčiau,
Padėčiau Jam ir Tau,
Mylėti visų metų gėlytes,
Man atnešė ir vaistų,
Nuo kurių turėčiau ir pati
Sušilti, nepasenti...
Tai jo širdies dalis -
Ją dovanoju Tau.

Komentarų nėra: