Pražydo mažieji medeliai,
Ne mūsų žemėje išdygę
Ir neįpratę prie šalnų.
Taip gležnas žiedas
Lyg ta vieniša svajonė
Prie žemės glaudžiasi
Nuo rytmečio šalnų.
Taip laukiame abu
Skaistaus pavasarėlio,
Galbūt geriau siūbuoti berželiu?
Į šakas nutupia paukštelis,
Praūžia vėjas-vėl ramu.
Be tėviškės arimų
Nedygsta medelis.
Ir kam tada jį sodini?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą