Medeliai sprogsta,
Šalto vėjo jau nebijo -
Žadėjo saulė savo delneliu
Paglosčiusi pasaugoti,
Kad mūsų širdys neatauštų,-
Net naktį, sapnuose
Prašvistų gerumu...
Jauti, kaip Tavo delnas
Mane nuramina, šildo,
Po juo užmigusi šypsausi,
Nors kieme lietus.
Nubusiu sielą nusipraususi...
Dėl naujo pumpurėlio
Viską atiduoti
Visada galiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą