Praeina šimtmečiai
Ir žmonės seniai pasikeitę;
Kiti šventovių ilgalaikių
Peržengia slenksčius,
O sielos grįžta,
Didi meilė šaukia,
Vėl naktį uždega
Naujai giesmes
Lyg fakelus,-
Dar tuos pačius...
Vėl prikelia
Išblėsusius kerus.
Romantikų legendos
Nuo pat Antikos laikų
Keliavo karo vežime,
Vėliau jas trubadūrai šaukė,
Kad nepamirštų Dantės
„Rojaus“, „Pragaro“;
Hugo kančių.
Taip atnešė jie atmintį
Net iki šių dienų.
Ir tikime, kad žmogaus siela
Nesikeičia -
Jinai gyva
Tarp nenudylančių
Varpo garsų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą