Ne visada medžiojama
Tiktai dėl grobio;
Dažnai azartas nugali
Ir protą,iškelia jėgas,
Kurių aistros neskatinamas
Pats ir nežinojai,
Ką davė prigimtis,
Laukinė ir žiauri gamta.
Taip braunasi žmogus
Į girių, džiunglių tankumynę,
Medžioja elnią, ožį,
Nes taurus, gražus;
Ant sienos ragą,
Netgi galvą pakabina...
Gal nepažiūri
Į savo rankas, nagus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą