Kiekvieną dieną
Debesų baltų griūtis
Per dangų slenka,
Neša tartum dainą
Iš tolimų kraštų,
Netgi nežinomos šalies,
Kuri žemėlapyje
Mažas mažas lopinėlis,
O garsas ir iš ten ateina.
Visos planetos žmonės -
To paties dangaus
Ir tų pačių žvaigždynų broliai,
Tiktai arbatą geria atskirai,
Bet šulinys tas pats -
Tai ŽEMĖS gelmės.
Oi, tas pats lašelis
Debesėliu slenka,
Išsisklaido...
Kodėl gi debesų griūtis
Perkūniją prišaukia?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą