Kiekvieno pumpuro,
Kiekvieno žiedo laukiu.
Pramerkusi akis rytais
Vėl pamatau -
Jau kažkas nauja:
Drugelis skrenda,
Tupia ant gėlės,
Plasnoja vėl toliau...
O vėjo dar nėra,
Nesujuda nė lapas...
Oi! Atsimerkia tik gėlė.
Čia visi žiūri,
Vienas kitą kalbina;
Švelnus prisilietimas -
Tik alsavimu ir atsiskleis.
Nepajutau, -
Kaip man drugelis
Nutūpė ant rankos.
Nešu jį Tau.
Gal akys sužibės?
Sekundės-nebėra...
Pareik.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą