Nuvirtusius medžius
Supjausto ir šakas nugrėbsto,
Išvalo mišką nuo skriaudų;
Niekas nesurenka tik sraigių,
Kurios neturi jau namų.
Kitas, pakirdusias iš miego,
Surinks netgi vaikai į maišelius,
Priduos atvykusiems prekeiviams,
Gal kokį litą ir ledams paduos...
Kaip juda tie nelaisvėje krepšeliai,
Krebždena, lenda pro vartus,
Galbūt prisimena aikštelę,
Kur tarp senųjų lapų,
Rodos, buvo taip saugu...
Beginkliai, betgi ne akli
Vikšreliai...Naivuoliai -
Matė juk išvirtusius medžius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą