Pievelėje prie namo
Mažyčiai žolynėliai.
Niekas jų neskina
Ir neparduoda
Kaip žibučių iš miškų.
Praeina gal pro šalį,
Daugeliui jos neįdomios,
Nepastebėtos liūdi
Čia pat, prie šiukšlių
Išdrabstytų gumulų...
Manau, pasveikinsiu
Ir padėką, gal pagarbą
Tik atiduosiu
Tam, kas sodina gėlę
Net ir prie tokių namų.
Oi, nepraeik,
Nors atsisuk,-
Gražu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą