„Ko liūdi, berželi, ko liūdi,
Ko verki nuleidęs šakas“...
Oi, byra jau ašaros žalios,
Kai skriaudžia plonas šakeles.
Gal rytas ir vakaro žaros
Taip tyliai dainuoja dainas,
Tik laukia rytojaus dienelės
Berželis prie sodo tvoros.
Siūruoja, liūliuoja sėkleles
Kaip varpas gražiai lig rudens;
Po juo susitikę bernelis
Mergelei žiedelį užmaus.
Saulutė sušildė rankelę,
Gyvybę į žemę pašauks;
Išdygo mažytis berželis
Su liepom šlamės ir draugaus.
„Neverk, svyruonėli žaliasis,
Jau greitai saulutė tekės,
Pakils toks švelnutis vėjelis
Ir tavo lapeliai mirgės“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą