Dėkoju tėveliams už vaikaitį
Žmogus užgimsta žemei
Lyg mažas grumstelis,
Iš pačių apačių išdygsta
Kaip graži pavasario gėlė;
Paskui pribėga prie medelio,
Prisimatuoja ir užauga
Kaip baltas beržas pakelės.
O koks tas ilgas būna kelias,
Kol galvą pakelia
Ir medis, ir maža gėlė.
Kiek reikia nukeliauti -
Per lankas iki kalnelių,
Kad jau galėtumei
Savo valdas aprėpti,
Saulės šiluma pasigėrėjęs
Visus pasveikinti,
Mylėt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą