Tik įėjau ir supratau,
Kodėl čia kaba
Šis paveikslas -
Nėra akių, jo vietoje
Pavargę juoduliai...
Kas čia?
Tai susijungusi
Kančia ir vargas,
Vilties mažyčiai likučiai,
Kai einama į tamsą;
Taip vis iš lėto,
Kasdien į užmarštį,
O proto galios
Vaiskios, vaiskios...
Pasilenkiau prie šio paveikslo -
Palengva ištiesiau ranką,
Bet nepaliečiau, neišdrįsau -
Aš neverta Tau pasakyti,
Ką širdis
Dabar nujaučia...
Oi, juodojo paveikslo
Akys šaukia, šaukia.
Nepasiduok
Tam šauksmui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą