Pakėliau baltą gulbės plunksną,
Ant balto baltu parašiau.
Duok man stiprybės,
Nors paverkti, kai nieko kito,
Dar skaidresnio, nematau...
Juk ašara nuplauna šaltį,-
Jinai karštesnė, nei kada maniau...
Duok iš gelmės ir skausmo atsigerti -
Tik jis- iš ašaros, skaidraus lietaus.
Duok iš nakties, iš nerimo
Kas rytą atsikelti,
Išgirsti Tavo balsą -
Nieko neprašau,
Kas neįmanoma, pakeisti,-
Tik baltą plunksną teturiu,
Todėl rašau, rašau, rašau.
Žinau, kad neskaitysi,
Bet gal sau rašau....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą