Vaikystės medis – alksnis,
Prie upelio pražydęs,
Panašus į lazdyną,
Berželis – baltas baltas,
Saldžia sula pagirdo,
Laukia būti pakalbintas,
Retsykiais apkabinamas...
Žibutės – prie alksnyno,
Glaudžiasi prie lazdyno,
Berželis lieka vienas
Ir stovi nusiminęs…
Ieva baltai žydėsiu,
Žibučių prisiskynusi,
Upeliui padėkosiu,
Kurs bėga pro karklynus...
Tokia mano vaikystė –
Su medžiais susipynusi.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą