Saulės taku ėjau,
Nuo pat ryto ji kėlėsi,
Kol pavirto raudonu disku,
Virš galvos pasikėlė…
Ėjau pas tave upeliu,
Jis nušvitęs gurgėjo,
Kvietė bėgti greičiau, –
Saulė leistis pradėjo…
Saulės šviesą geriu,
Su tavimi – vandenėlį,
Du lašeliai – po du
Pro pirštus prasigėrę
Žvaigžėmis danguje sužibėjo…
Ar girdi?
Aš ir šiandien girdžiu,
Ką antelės kalbėjo,
Nendrėms šnabždėjo;
Nuo aušros ligi pat sutemos
Mūsų rankos nuplautos
Dvi ir po dvi
Saulę kėlė, vis kėlė.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą