Koks ilgas kelias,
Kol suradau Tave,
Per dykumas klajojau,
Ne vieną upę perbridau,
Mirtų šaka mojau…
Koks tamsus kelias –
Be Tavęs, –
Klajonės savyje
Ir abejonės,
Ar tuo keliu seku,
Juk pasilysta žmonės…
Tik vienas Dievas danguje,
Nurodęs taikų kelią –
Mylėti artimą,
Kaip ir save,
Auginti javą,
Pasisotinti sugauta viena žuvele,
Dėkoti už malonę…
Ar turim tiek jėgų prisikėlimui,
Žmonės?
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą