Neužsimerkime prieš audrą,
Ji praeina ir nurimsta,
Atsimerkime – čia kraujas liejasi!
Kas gyvas šaukia,
Net gulęs po velėna.
Žiema nusliūkino, nutirpo sniegas,
Žemė sugėrė purvą,
O kraujas pasilieka
Ir keikia karo demoną.
Pražydo ir medeliai,
Geltonos lauko pienės,
Jos primena ir saulę,
Ir naują šviesią dieną,
O kraujo dėmės lieka,
Prakeikia karo demoną.
Gėlės nakčiai užsimerkia,
Jų žiedlapiai – blakstienos,
Niekada neatsimerkia žuvę,
Nukankinti ir sunaikinti,
Per pirmą karo dieną
Ir šiandieną.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą