Mokytojai Žemei

 

Gimtoji žemė – dangaus dovana,

Ji mus augina, moko, peni,

Sausros metu palaisto,

O vėjas liūtis tolyn veja,

Pirmais žiedeliais pasidžiaugę

Iki žemos gyvename.

Gimtoji žemė – mūs visų mama,

Kas rytą padėkoju saulei,

O naktimis – žvaigždelėms,

Kad šviečia, lydi į namus,

Ramiai atsikeliam nuo bendro stalo,

Atsisveikiname su išėjusiais,

Palikę čia gyvename.

Žemė – mūsų mokytoja kantri,

Paaiškina, kas bloga ir kas gera,

Kiek reikia skirti dėmesio ir jai,

Kad nekerotų vien tik baobabai…

Žemė – slėpiniai,

Jos kloduose – buvę gyvenimai,

O kas jos – viduje,

Parodo tik vulkanai, –

Todėl žiūriu pro rausvus akinius

Į mokytoją – Žemę.

Ona Baliukienė