Jaunu išlikti norisi,
Keliauti, skrist paukščiu,
Per vandenynus plaukti,
Pasiekus tikslą – atsiklaupti…
Takas atgal – klampus,
Jau smėliu užpustytas,
Jūros banga užpiltas,
O balsas iš krūtinės
Veržiasi kimus –
Tik savo sielai skirtas…
Scena – pasaulis,
Šokis įstabus,
Žiūrovai ploja ritmiškai,
Lyg paukštis moja dviem sprarnais,
Prisimeni, kas skirta...
Į uolą dar taip nori atsispirti,
Skristi mintimis,
Kur dar nebūta,
Ir ten prisiglaudęs mirti,
Sieloje – gyventi.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą