Gyvybė – sūkurys
Nuo žemės lig dangaus,
Pakylame ir augame,
Kuriame pasaką vaikams,
Kad statome, negriauname…
Kiekvienas karas – bjaurastis,
Prakeiktas amžiams tas,
Kas jį sumanė, –
Sugriovęs šūviais tūkstančių
Žmonių statybas,
Maldos namus,
Muziejines vertybes,
Kas brangiausia – šeimą?
Nejaugi vis nėra jėgų,
Kad šiandien sustabdytų
Akivaizdų priešo melą,
Kas kaltas ir kas šaudo,
Prievartauja, griauna?
Nejaugi nesimato iš dangaus,
Kai tiek ir kosminių laivų
Į kitas planetas keliauja,
O nemato žemės,
Vis reikia tikrinti,
Pačiupinėti ir įrodyti
Mirusiųjų žaizdų gylį
Ir pralietą kraują?
Kažkas pasaulyje – ne taip,
Jei pasiduoda žmonės
Karą sukėlusiojo propogandai.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą