Ne badas – troboje,
Kol duoną keičiam pyragu,
Rugius ir kviečius sėjame,
Pakeičia tiktai žemė veidą,
Kaimo žmogus juos nukerta,
Iškulia, apmaino,
Kad gimtoji nepailstų
Ir piktžolės neužsiveistų,
Nors jas vadina rugiagėlėmis.
Baltą pyragą apibarsto
Grūdeliais aguonėlių, –
Jie būna tamsūs,
O žiedai – raudoni,
Žėruoja dirvoje prie smėlio…
Tiek daug varpų išaugina žemė,
Kad valgome ir neatsivalgome
Duonos ir pyragų
Per Kalėdas ir po Kalėdų,
O vis tebedažome
Velykoms kiaušinius
Žolelėmis iš dirvų,
Pridedame ir dangaus mėlio.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą