Keistai atrodo nudažytas
Raudonai tvenkinys,
Lyg nieko kito ir negalime,
Nors taip išreiškiame
Savo paprastą protestą,
Prieš netikėtą karą.
O kaip atrodo iš arti
Kur tikras karas
Ir krauju nusidažo gatvės,
Kiemuose – kapai,
Kur ne kur kryželiai…
Ar plaukiame pas juos,
Kokios jie laukia iš tavęs
Šia valandą realios pagalbos, –
Jie ginasi, kaip gali…
Vaidinimams atėjo pabaiga,
Scena – visas pasaulis,
Kur sprendžiama ir išsispręs,
Kas gali, ko negali...
Neplaukia mirę pasroviui
Per kraujo klaną, –
Nėra į ten takelių.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą