Našlaičiai

 

Kiek liko šeimose našlaičių

Po Antro Pasaulinio karo,

Dabar jau neskaičiuojame, –

Užaugo kelios kartos,

Vieni – savo krašte,

Kiti – Gulaguose,

Visų krūtinėse paliko

Nuoskauda ir gėlos randai.

Paklauskime ir atsakys,

Papasakos vaikams, vaikaičiams,

Kaip jie augo,

Kaip trūko duonos,

Lydėjo vėjas, šaltis,

Labiausiai – tėvų meilės…

Praėjo daug dienų,

Bet tas atodūsis ir šiandien skamba.

Karas nesibaigė – jis čia,

Odesoje ir Kijeve,

Bušoje – visoje Ukrainoje, –

Ten auga daug našlaičių,

Paklauskime ir jų,

Kokia širdy kančia,

Kai šūviai kerta artimuosius,

Pagalbos paprašyti tenka,

Kas galite ir turite,

Ištieskite jiems ranką.

Ona Baliukienė